Kalnų parkas tai ne tik estrada, kurioje vyksta įvairūs renginiai, tai nuostabus pažintinis maršrutas rudenį . Nors ir visais metų laikais. Visai šalia Vilniaus senamiesčio esantis parkas, kuriame galime išvysti: „Trijų kryžių kalną“ (dar vadinamas „Pilkuoju kalnu“), „Gedimino kapo kalną“, „Stalo kalną“, „Bekešo kalną“ . Visus juos jungia įkalnės ir nuokalnės, tad pasiruoškite įveikti daug laiptų, bet labai verta, nes vaizdai nuostabūs! Iš vienos pusės Kalnų parką riboja T. Kosciuškos gatvė, iš kurios ir lengviausia užkopti į kalną ( naujai įrengti laiptai), iš kitos teka Vilnelė, taip pat parkas ribojasi su Užupiu (Krivių g.) tai galite pvz grįžti ir per miestą. Mes visuomet pasivaikščiojimą ir pradedame nuo Kosčiuškos pusės. Kaip viskas atrodo rudenį – galite pamatyti čia
Trijų kryžių kalnas
Gražiausias vaizdas būtent atsiveria nuo Trijų kryžių kalno- ne tik visas Senamiestis kaip ant delno, bet ir nemažaa dalis Vilniaus, Trys masyvūs kryžiai iš gelžbetonio ant Pilkojo kalno buvo pastatyti pagal A. Vivulskio projektą.
Visi 3 kryžiai lieti pagal tą pačią formą ir yra išdėstyti pusmėnuliu. Dėl monumentalios formos ir baltos spalvos, kryžiai ryškūs Vilniaus panoramoje.
Pasakojama, kad ant Trijų kryžių kalno pagonių nukankinti septyni pranciškonai, jie buvo prikalti prie kryžių ir įmesti į upę, dabar toje vietoje stovi Trijų kryžių paminklas. Dar 1950 m. gegužės 30 d. sovietų valdžios sumanymu nugriautas paminklas, buvo atstatytas prasidėjus atgimimui.
Altanos kalnas
yra Užupyje, dešinėje Vilnios pusėje ir į pietryčius nuo Bekešo ir Trijų kryžių kalnų. Nuo kalno viršūnės atsiveria plati Vilniaus miesto panorama.Kalno pavadinimas Altana yra kilęs iš italų kalbos žodžio altano, reiškiančio terasą ant stogo ar pavėsinę. Kalnas yra dešinėje Vilnios pusėje ir į pietryčius nuo Bekešo ir Trijų kryžių kalnų.
Gedimino kapo kalnas
Tai Lietuvos kunigaiščio Gedimino (1275 – 1341) palaidojimo vieta. . Jo valdymo laiktotarpiu LDK padidėjo beveik trečdaliu. Ši vieta žavi lankytojus ne tik nuostabia panorama, bet ir pritraukia baltų kultūra besidominčius smalsuolius, kurie čia švenčia apeigines šventes prie pagonių aukuro.
Stalo kalnas
Pavadinimas kilo dėl kalno formos, kadangi jo viršus labai lygus. Istorikai kelia hipotezes, kad Stalo kalnas galėjo įeiti į Kreivosios pilies teritoriją. 1975 ir 1995 m. vykdyti žvalgomieji kalno tyrinėjimai, kalno paviršiuje rastas iki 2 m. storio kultūrinis sluosnis su smulkia keramika, datuojama XIV a.
Bekešo kalnas
Karvedys K. Bekešas mirė Gardine, tačiau buvo pargabentas į Lietuvą. Prieš mirtį sakė: „ Dangus man nerūpi, o pragaro nebijau“, todėl nei vienas dvasininkas neleido jo laidoti kapinėse. Neturėdami išeities artimieji išrinko gražų kalną Vilnelės pakrantėje ir ten palaidojo maištingąjį karvedį.
Kadaise ant Bekešo kalno stovėjo paminklas, 20 m. aukščio ir 6 m. pločio aštuoniakampis bokštas, tačiau 1838 ir 1843 paplovus potvyniui, nugarmėjo į Vilnelę ir po to nebeatstatytas.
